užrėžti

užrėžti
1 užrė́žti, užrė̃žti, -ia, ùžrėžė 1. tr. DŽ1 užbrėžti, užžymėti: Duok tu man paišelio lentom užrė́žt Ds. Su peiliu užrė́žk J. Čia durnai užùrėžė sklypą – nėr nė kur karvės prisirišt Slm. Garsinu tų didvyrių vardus, su kuriais mane padavimai supažindino, kurių vardai užrėžti šventu raštu ant ąžuolo lentų ir kietųjų akmenų šventose gabijose V.Krėv. ^ Kur su mėšlu kviečiai, tai kaip ažrė́žta (labai skiriasi, žymu, kur tręšta, kur ne) Ds. Šniūras [lauko] tiesus kap užrė́žta Lp. Tavo javas visur kaip užrėžtas V.Krėv. ║ refl. pasidaryti rievėtam, lyg įveržtam: Iš riebumos net kaklas žusrė́žęs Rod. 2. tr. užbrėžti, uždegti (degtuką): Ažrė́žk degtuką, nesmato! Klt. | refl. tr.: Ažsirė́žiau sierčiką, ir dabojam Mlk. Vis ažsirė́žia ažsirė́žia degtuką, ieškojo gal ko Klt. 3. tr. išarti pirmą vagą; užarti lauko galus: Vaciau, padėk man užrė́žt Aln. 4. refl. tr. nusistatyti, užsibrėžti: Pirmame numeryje dėl nekurių raštų rašytojai užsirėžė sau tą kelią, padėjo kampinius akmenis V.Kudir. 5. intr. DŽ1, Gd, Nv, Krš, Dv užduoti, užkirsti, sušerti: Kai ažrė́šiu, tai žinosi! Ds. Kai užrė́šiu, tai eisi, kur pipirai auga! Trgn. Užrė́žė gerai par galvą Ėr. Užrėžė bobutė ožiui par pat uodegą LTR(Plt). Sykį palšmargei užrė́žiau votegu Šll. Supykęs per butelio kaklą užrėžė, kaklas canktelėjo ir nukrito LzP. 6. tr., intr. A1885,19, Ign šnek. smarkiai užgriežti, uždainuoti: Tai skardumas balso: užrėš, tai net miškai skamba Ds. Muzikontas kad užrė́žė polką! Ėr. Kur skripka ažrėš, te mane nuveš (d.) Prng. Užrėžė kapelija taip graudingai Žem. Muzikantas atsistojo ties langu ir užrėžė A.Vencl. 7. refl. tr., intr. šnek. prisigerti, prisipampti (degtinės): Guli, degtinės užsirė́žusi Gr. Pirmą kartą dabar jam gerti tikos – per daug užsirėžė LTI41. 8. intr. šnek. smarkiai užlyti: Gerai, kad užrė́žė lietaus, o jau viskas buvo indžiūvę Ds. 9. tr. šnek. daug užprašyti: Didelę kainą užrėžė maišelininkas už šiuos prabangos dalykus rš. 10. refl. šnek. labai užpykti, užsigauti: Jis jau an tavę kap užsirėžė, tai nigdi neatsileis Nč.
◊ ùžrėžė kai ant pãdo; B, N gerai padarė, pasisekė.
\ rėžti; aprėžti; atrėžti; įrėžti; išrėžti; nurėžti; parėžti; perrėžti; prarėžti; prirėžti; surėžti; užrėžti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • užrėžti — vksm. Užrėžk, kuriojè viẽtoje pjáuti leñtą …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • aprėžti — 1 aprėžti tr., aprė̃žti, ia, àprėžė 1. Š apipjauti, apkirpti: Atskrabas aprėžk dėl naginių vaikams J. Kūdikius aprėžti (jiems drobę sukirpti) N. | refl. J. 2. kuo aštriu apibrėžti, įpjauti aplink: Peiliu aprėžia aplink mano galvą ir ėmęs skūrą… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atrėžti — 1 atrėžti 1. tr. R38, N, Š, DŽ atpjauti, atkirpti dalį iš didesnio gabalo: Atrėžk drobės, tai pasiūsiu marškinius Nč. Prasta medžiaga, bet kai jau buvo atrėžta, turėjau imt Srv. Atrėžk man aršiną gelumbės Rk. Atrėžė stuomenuką LTR(Ldvn). Atrėžęs… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išrėžti — 1 išrėžti, išrė̃žti, ia, ìšrėžė 1. tr. SD413, K, M, DŽ1 išpjauti, iškirpti (ppr. ką pailgą): Drobės ìšrėžiau du kavalkus ir paklojau – testa klojėjas Vlk. Dar gerai, kad neìšrėžė [audeklo] Eiš. Iš šitos eglės reiks išrėžt lentų Ds. Išrėžiau… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nurėžti — 1 nurėžti, nurė̃žti, ia, nùrėžė 1. tr. SD1150, K, DŽ nupjauti, nukirpti dalį iš viso gabalo: Nurėžiau galą audimo J. Tik žiūrėk, nenurėžk kažno kaip Ssk. Aš tau nurėšiu, tuto, baltas drobeles, tuto (d.) Tj. Tamsta nurėši du metrus šito audeklo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • parėžti — 1 parėžti, parė̃žti, ia, pàrėžė 1. tr. DŽ1, KlvrŽ, Lk papjauti, paskersti: Ar jau parėžėt tą kiaulę? Pžrl. Pjovikui tik duok, besiveizant kiaulę parėža Vvr. Jau laikas būtum prylaidą parėžti Slnt. Pjoviau sėklinius dobilus ir zuikį parėžiau Mrj …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • perleisti — I. atiduoti, aplenkti ką, nepadaryti ko. 1. tr. atiduoti kitam, perduoti kitam naudotis, užleisti: Savo lovą aš perleidau senelei rš. Jei jums dabar nereik [mašinos], parleiskiat mums Pgr. Ir man kokią kamarėlę perleisi LzP. Jis galia parleisti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • perrėžti — 1 perrėžti 1. tr. SD326, Sut, K perpjauti, perkirpti, perdrėksti į dvi dalis: Parrėžiau pusiau skūrą J. Parplėšė visą kulšę i batą parrėžė [šernas su iltimis] Vdk. ║ perdalyti, perskelti: Ir jis perrėžė vis pusiau BB1Moz15,10. Ir tur jo sparnus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pliauškinimas — sm. (1) I → pliauškinti 1: Muno arkliai pliauškinimo vieno neklauso, reik ir užrėžti Kal. ║ I rankos paliko skaudžios nu to pliauškinimo Šv …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prarėžti — 1 prarėžti tr. 1. R312, K, DŽ1 prakirpti, prapjauti: Toly laby tos kojos tįsta, jam i tas kelnių kalaškas prarėžė Šmk. Praėžk man šitą maišelį, paskum vėl užsiūsi Ssk. ║ kerpant nukrypti: Žiūrėk, neprarėžk pro liniją Ssk. 2. kuo aštriu rėžiant,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”